Šiandien, gegužės 1 dieną, prieš 18 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos šeimos dalimi. Šia proga užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasveikino Lietuvos piliečius:

„Per 18 narystės ES metų tapome politiškai ir ekonomiškai stipria, šiuolaikiška valstybe, kurios balsas vis labiau girdimas, į jį vis labiau įsiklausoma ne tik regione, bet ir didžiosiose pasaulio politikos arenose.“

„Šiandien mes kaip niekada esame tikri, kad stojimas į Europos Sąjungą buvo teisingas istorinis žingsnis, svarbus vertybinis žmonių pasirinkimas.“

„Šis sprendimas įrodė Lietuvos žmonių gebėjimą susitelkti istorinio lūžio momentais, o sėkminga mūsų valstybės transformacija įkvėpė ir kitas tautas, gerbiančias europietiškas vertybes ir siekiančias laisvės.“

„Karas Ukrainoje – tai žūtbūtinė kova dėl demokratiškos Europos ateities, o kartu ir skaudus priminimas Europai, kad laisvė ir taika nėra duotybė. Tai mūsų visų kasdienis darbas ir atsakomybė. Todėl šiandien yra itin svarbu, kad Ukraina savo kovoje nebūtų viena.“

„Ukrainai reikia ne tik konkrečios visapusės paramos, bet ir aiškaus Europos Sąjungos įsipareigojimo suteikti jai ES kandidatės statusą“, − sveikinime pabrėžė G. Landsbergis.

Kauno „Sukilimas“ įvyko! Sveikiname Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 komandą, miesto gyventojus ir svečius.

Įsimintinas vaizdo, judesio, muzikos ir šviesų šou apėmęs visą miestą, „Sukilimas“ – abejingų nepalikęs pirmasis „Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos“ veiksmas, simboliškai pradęjęs įspūdingą „Kaunas 2022“ kultūrinę programą.

Šiandien atidarymo programa tęsiasi toliau – renginių programėlių ieškokite Kaunas 2022 infocentruose bei Kaunas 2022 mobilioje programėlėje.

https://kaunas2022.eu

Prieš 20 metų 12 Europos Sąjungos šalių pradėjo naudoti euro banknotus ir monetas.

Šiandien euras yra 19-os ES šalių, kuriose gyvena daugiau nei 340 mln. žmonių, valiuta ir tai yra antra pagal svarbą valiuta pasaulyje. Lietuva prie euro šeimos prisijungė prieš 7 metus.

Daugiau apie eurų dvidešimtmetį ir šios valiutos naudą mums visiems rasite čia: https://europa.eu/!xWcp3R

Kviečiame žiūrėti EML – Europiečių judėjimas organizuotą diskusiją apie Konferenciją dėl Europos ateities ir jos reikšmę pilietinei visuomenei bei kaip piliečiai gali įsitraukti į debatus dėl Europos ateities!

Nežinai, kas yra Konferencija dėl Europos ateities – daugiau informacija rasite: https://futureu.europa.eu/?locale=lt

Paskelbtame Europos elektroninės valdžios vertinimo tyrime, kuriame dalyvavo 36 šalys, Lietuva pateko į geriausiai vertinamų šalių grupę.

Lietuva kartu su Malta, Estija, Suomija ir Danija pateko į geriausių šalių penketuką kaip labiausiai technologiškai viešąsias elektronines paslaugas išvysčiusios šalys.

Lietuva pateko į lyderių grupę vertinant elektronines paslaugas, kurias galima pasiekti per asmens tapatybės dokumentą (angl. eID). Mūsų šalis taip pat atitiko aukštą elektroninės valdžios skaidrumo lygį.

Daugiau informacijos rasite: https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/pagal-europos-elektronines-valdzios-vertinimo-rezultatus-lietuva-tarp-stipriausiu-saliu?fbclid=IwAR1uDGcqESPokr1K9DAq6zi0gcYQ_1y6AUu8mjNejo31WGmLvrXp_-fAi5E

Apie JAV žaliąją kortą greičiausiai jau esate girdėję. O ar žinojote, kad Europos Sąjunga taip pat turi savo mėlynąją kortą? Europos Sąjungos Taryba priėmė naują tvarką, leisiančią pritraukti dar daugiau kvalifikuotų darbuotojų ne iš Bendrijos šalių narių, ypač tuose sektoriuose, kur reikiamų specialistų trūkumas yra didžiausias. Naujoji schema, apimanti visą ES:

• nustato daugiau žmonių įtraukiančius priėmimo kriterijus
• supaprastiną procedūras
• skatina mobilumą ES viduje
• palengvina šeimų susijungimą

Daugiau informacijos apie tai, kas yra #EUBlueCard, kas gali aplikuoti ir kokias galimybes ji suteikia rasite čia: https://www.consilium.europa.eu/en/infographics/eu-blue-card/?utm_source=facebook.com&utm_medium=social&utm_campaign=2021-10-07-blue-card&utm_content=carousel

Europos Parlamente paskelbti kandidatai 2021 m. Sacharovo premijai gauti.

Jais tapo:

• Alexei Navalny, Rusijos opozicijos politikas, kovos su korupcija aktyvistas nominuotas už drąsą kovojant dėl laivės, demokratijos ir žmogaus teisių.

• Afganistano moterys, nominuotos už drąsią kovą dėl lygybės ir žmogaus teisių.

• Jeanine Áñez, Bolivijos politikė, kovos su represijomis prieš disidentus ir teisės viršenybės trūkumu Lotynų Amerikoje simbolis.

Sultana Khaya, Sacharos aktyvistė ir žmogaus teisių gynėja, įsikūrusi Vakarų Sacharoje, propaguojanti Sacharos žmonių apsisprendimo teisę.

„Global Witness“ ne pelno siekianti organizacija, kuri daugiau nei 25 metus tyria ir atskleidžia aplinkos ir žmogaus teisių pažeidimus naftos, dujų, kasybos ir medienos sektoriuose, stebėdama pinigų srautus ir įtaką per pasaulinę finansinę ir politinę sistemą. Sacharovo premija už minties laisvę yra kasmet teikiama su priespauda ir neteisybe kovojantiems ir žmogiškąsias vertybes ginantiems asmenims ir organizacijoms.

Kiekvieną dieną girdime apie klimato kaitą, bet ar suprantame jos poveikį mūsų gyvenimui? Europos Komisijos Klimato politikos generalinis direktoratas sukūrė mokomąją priemonę „Mūsų planeta, mūsų ateitis“ Šioje platformoje sužinosite ne tik mokslo naujienas, įdomius faktus ir skaičius apie kovą su klimato kaita, bet taip pat rasite pasiūlymų, kaip kurti klimatu besirūpinančią visuomenę. Ši priemonė prieinama visomis ES kalbomis.

Susidomėjote? Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/clima/sites/youth/node_lt

Ar galėtumėte pasakyti, kuri ES oficialioji kalba yra valstybinė net 6 Europos valstybėse?

Jau rytoj – rugsėjo 26-ąją švęsime Europos kalbų dieną!

Ta proga išbandykite Europos informacijos centro protų mūšio žaidimą ir pažinkite Europos kalbų įvairovę, kultūrą ir virtuvę https://europa.eu/!BXfgb3

2021-09-25

2021 m. Europos judumo savaitės tema yra „Saugus ir sveikas tvariai judėdamas“. Šiemet tema pasirinkta paminint sunkumus, kuriuos Europa, kaip ir visas pasaulis, patyrė per COVID-19 pandemiją. Ši beprecedentė sveikatos krizė Europai suteikia ir galimybių.

Miestai kūrybiškai ir operatyviai reagavo į pandemiją, todėl šiemet per Europos judumo savaitę bus švenčiamas miestų gebėjimas greitai atsigauti. Turime toliau skatinti pernykštes tendencijas, tokias kaip aktyvus ir mažataršis arba visai netaršus judumas.